kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Istorija

Istorija > LDK europėjimas ir christianizacija

Bajorų ir didikų luomų formavimasis.


Kilmingųjų žmonių luomas formavosi iš didžiojo kunigaikščio kariauninkų. Jie buvo remiami kunigaikščio iš centralizuotai surinktos duoklės, todėl galėjo geriau apsiginkluoti ir atsitraukę nuo ūkio užsiimti nuolatine karine ir administracine veikla. Ilgainiui karo tarnybą atliekančius žmones imta vadinti bajorais. Jie turėjo savo paveldimas žemės valdas (tėvoniją) ir kaip karo tarnybininkai buvo didžiojo kunigaikščio vasalai. Įstatymiškai bajorų statusas ir teisinės žemės nuosavybės garantijos pirmą kartą įteisintos 1387 m. Jogailos privilegija, o 1434 m. Žygimanto Kęstutaičio privilegija garantuotos ir bajorų asmens teisės: jie negalėjo būti suimami be teismo sprendimo (išskyrus valdovo didybės įžeidimą). Kita vertus, bajorų žemėvalda dar buvo menka, ji negarantavo didžiajai daliai bajorijos pakankamai pajamų, kurios leistų deramai eiti karinę tarnybą. Todėl didysis kunigaikštis pradėjo dalinti bajorams beneficijas, taip pat perleisti jiems valstiečių prievoles ir pačius valstiečius (veldamus). Ypač bajorijos valdos plėtėsi valdant didžiajam kunigaikščiui Kazimierui (valdė 1440−1492 m.). Taip iki XVI a. susidarė ekonomiškai pajėgus žemvaldžių sluoksnis, galintis įsigyti gerus žirgus, ginklus ir šarvus. Kita vertus, liko didelė dalis tokių, kurie stodavo į karo tarnybą su skolintais ar pigiai išnuomotais žirgais bei ginklais.
Sparčiausiai augo bajorų viršūnės žemėvalda, kuri jau XV a. pirmame trečdalyje sukaupė stambias valdas. Tokius žemvaldžius lenkų pavyzdžiu imta vadinti ponais. Nors bajorai ir ponai buvo laikomi vienu luomu, tačiau pastarieji dėl savo ekonominės galios įgijo išskirtinę padėtį. Pirmiausia, tik jie galėjo tapti aukštais pareigūnais (vadinamaisiais urėdais; teisiškai apibrėžta tokių pareigybių, tiek centrinių, tiek teritorinio valdymo, sistema susiklostė per XV a.). Ponų politinė galia reiškėsi per jų interesams atstovaujančią instituciją − ponų tarybą, kuri išaugo iš patariamąjį balsą turėjusios didžiojo kunigaikščio tarybos. Teisiškai ponų tarybos valdžios prerogatyvos buvo įformintos 1492 m. Aleksandro privilegijoje. LDK valdovas privalėjo su ja derinti tarptautines sutartis, karo ir taikos klausimus, pasiuntinių misijas, valstybės išlaidas, leidžiamus įstatymus. Ponų tarybos nariai gavo teisę netrukdomi ir nebaudžiami pareikšti savo nuomonę. Minėtos tarybos branduolį sudarė katalikų vyskupai ir aukščiausieji centro bei provincijų pareigūnai (maršalkos, kancleriai, iždininkai, etmonai, vaivados, kaštelionai). Žemesniųjų pareigūnų dalyvavimas nebuvo griežtai reglamentuotas. Ponų negalėjo teisti provincijų valdytojai, o tik didysis kunigaikštis su savo tarėjais ir jo įgalioti aukšti valstybės pareigūnai. Kaip stambūs žemvaldžiai, ponai karo tarnybą atlikdavo su savo vasalų ir tarnų būriais, stodami į ją su savo atskiromis vėliavomis. Ponų valdos turėjo administracinį, teisinį ir finansinį imunitetą: ponai tvarkė ir teisė jose gyvenančius žmones, rinko mokesčius valstybei ir patys atsiskaitydavo iždui.
Ponų sluoksnis buvo besiklostančio bajorų luomo viršūnė. Vis dėlto visa ponų tarybos sudėtis nebuvo aiškiai apibrėžta, todėl dėl poreikio kartais pasitarti su daugiau žmonių formavosi ponų tarybos užnugaris − didžioji sueiga arba seimas. Pirmieji seimai buvo sušaukti dar XV a. viduryje. Aleksandro valdymo metais (1492−1506), ypač dėl karų su Maskva, seimas tapo jau būtina valstybės institucija, nors jis dar neatstovavo visai bajorijai. Seimo darbotvarkę nustatydavo ponų taryba (ji pati išspręsdavo ir dalį klausimų), jo prerogatyvos dar buvo ribotos: sutikti ar nesutikti su pateiktais pasiūlymais, taip pat teikti prašymus valdovui.
LDK bajorų luomo formavimą baigė 1528 m. kariuomenės surašymas, kuriame surašyta visa bajorija, suskaičiuoti visi jos turimi valstiečiai ir pagal tai nustatytas karo tarnybai išrengti raitų karių skaičius. Kariuomenės surašymas bajorams buvo labai svarbus dar ir tuo, kad buvo užfiksuotas visų į sąrašą patekusiųjų kilmingas statusas. Lyginant su kitomis Vidurio Europos šalimis, minėto luomo susidarymas buvo pavėluotas, be to dėl išskirtinės ponų padėties bajorijos politinės teisės liko gana ribotos.
Nerijus Babinskas
Bajorijos formavimasis.Gudavičius apie LDK bajorijos karinę funkciją.LDK rusėnų bajoras. Iš Veccellio kostiumų kn. (1664).LDK bajorė. Iš Veccellio kostiumų kn. (1664).Lenkijos ir LDK valdovas Aleksandras. Iš Miechovitos kronikos (1521).1567 m. LDK kariuomenės surašymas.Ponų sluoksnio formavimasis.Gudavičius apie LDK bajorijos daugumos ir ponų skirtumus.Petrauskas apie diduomenės žemėvaldą.Petrauskas apie pareigybių sistemos susikūrimą.Petrauskas apie LDK ponų tarybos susidarymą ir funkcijas.Lietuvių sumedžiotos žvėrienos gurguolė į Konstancą.

Ar žinote, kad...